Naktis, rodos šiandiena geriausia draugė ir pašnekovė. Blankios miesto šviesos slepia tai ką pats miestas visą dieną svajoja paslepti. O aš kaip visada, vyno taurė, tavo dėka pamėgta nuostabi daina kito žmogaus lupomis ir pilna širdis jausmų, džiugesio, liudesio, pykčio, skausmo, laimės, nusivilimo, kartėlio - visokiausių prisiminimų, ir viumą tarsi dusina. Tuo pat metu jauti tuštumą ir persisotinimą. Kasdiena nubusdama laukiu pavasario, naujo etapo mintims, jausmams. Eidama naktimis namo savo miestą vadinu mini Paryžiumi, ir tikiu, kad kada nors čia viskas bus geriau, ir kad mano gyvenime atsiras vietos geresniems dalykams, tikiu, kad kadanors pasijausiu ištiesų laiminga be tos kaukės. Nebereiks sleptis miesto tamsoje, ir žengdama gatve galėsiu drąsiai šypsotis.
Per daug laiko ėjau lėtu žingsniu link savo svajonės - per daug laiko leidau kitiems spresti už mane. Gal tai ir neleidžia pasijausti laiminga - nes kad ir kaip norėtum tačiau svetimi aukštakulniai niekada nebus tokie patogūs kaip tavieji, net jei ir dydis tas pats.
Paskaičius Tavo darbus, ateina įkvėpimas rašyti pačiai :) Šaunuolė :)**
AtsakytiPanaikintiMyliu as tave mano katineli ;))** ir aciu labai uz gera zodi ;))** taip ir paremiam viena kita ;))** <3
Panaikinti