Užgrūdinai tiek
mane, tiek save, patikėjai viskuo iš naujo ir privertei patikėti mane. Gal
kartais aš ne pakankamai atvira, bet tik ne šiandien... Nes viskas kitaip, nes
be galo lengva ir be proto sunku tuo pat metu kasdien. Nes jei ne Tu, nežinau
ar viskas būtų taip pat.
Tu visada pyksti
ir sakai, kad aš nuolatos maištauju, bet vėliau suprantu, kad už tai mane ir
myli tiek laiko. Nebesakysiu to, ką jau sakiau šimtus ir gal net tūkstančius
kartų, nebežadėsiu kvailai, kad kažkada tapsiu geresne. Greičiausiai netapsiu,
nes tokia jau aš – nuolatos maištaujanti, ciniška, egocentriška, be galo
arogantiška, užsispyrusi, impulsyvi ir
myliu Tave iš visos širdies. Gal dėl to mums taip gerai sekasi eiti vienu
gyvenimo keliu ir gal būtent dėl to mums sekasi gyvenime – nes Tu toks pat kaip
aš...
Visai neseniai
išgirdau, jau iš Tavęs, susimąstyti
privertusią frazę – neneigsiu, kad šokiravai ir tuo pačiu privertei
patikėti viskuo dar labiau ir kitaip. Nes Tu kaip visada teisus, nes jei po
visų sunkių akimirkų, nuovargio ir pykčio proveržių, bereikšmių ir kvailų
kaltinimų, po visko, ką išgyvenome kartu, po visų pykčių ir taikymųsi, triukšmo
ir tylos – po viso šito mes sugebame prisitemdyti apšvietimą, kelti taures už
mus, iš visos širdies vienas kitam prisipažinti, kad buvome kažkur neteisūs
vienas kito atžvilgiu ir į visa tai numoti ranka – vadinasi, tai ne kas kitas
kaip Meilė, Tikra, Tvirta ir Nepalaužiama. Nesitikėjau Tokių žodžių iš Tavęs,
nesitikėjau tiek stiprybės iš mūsų abiejų, tačiau visa tai ir yra nuostabu, nes
niekas nepasikeitė ir tikiu, kad nepasikeis, nemanau, kad mums liko kitas pasirinkimas.
Mes abu be galo
pakvaišę, elgiamės dažniausiai kaip mažvaikiai ir man taip gera po kažkurio
laiko peržvelgti nuotraukas, nes mes abu tiesiog pamišę. Man smagu su Tavimi
eiti kažkur, smagu atsisėsti ir analizuoti žmones, man patinka su Tavimi
užmigti ir nubusti – be šito jau nebegaliu. Žinai, man net per stipriausią
liūtį su Tavimi gera, nes Tu tik juoksies, kad aš basa, nes būtina buvo
apsiauti nepatogiausius batus, o tada bėgti per balas, nes buvo būtina pamiršti
skėtį, tiesa, neatrodė, kad žada lyti ir Tau smagu mane nešioti per balas, nes
puikiai žinai, kad tada aš Tau paruošiu kažką skanaus atsidėkodama.
Kartais atrodo,
kad mes žmonės iš praeities, nes mus džiugina paprasti dalykai, nes juokinga
viskas ir iš visos širdies. Nes nupirkęs man dar vieną puodelį į kolekciją
puikiai žinai, aš Tau nupirksiu sausainių – ir taip kaskart ir tada tiesiog
supranti, džiaugsmo nereikia laukti ar ieškoti – jis visada su mumis, kol mes
kartu. Myliu Tave ir, svarbiausia, tiesiog nuo šiol Ilgai ir Laimingai.
Su meile By
Jayzily



Komentarų nėra:
Rašyti komentarą